Stiklo grūdinimas

Grūdintas stiklas - paprastas lakštinis stiklas, gaunamas įkaitinimų iki grūdinimo temperatūros (650—680 °C) su tolimesniu staigiu toligiu ataušinimų šaltu oru, paduodamu iš abėjų stiklo pusiu. Tokio apdirbimo pasėkoje viršutiniose stiklo sluoksniose atsiranda mechaniniai gniūždimo įtempimai, užtikrinantis jo padidinta mechanini stiprumą, atsparuma karščiui ir dužimo saugumą. Toks stiklas, sudūžta į daug smulkių gabaliukų, tokiu būdu apsaugant aplinkinius nuo didelių sužalojimų. Toks poveikis yra dideliu apkrovu stiklo atlaikimo įrodymas. To pasėkoje grūdintas stiklas įgauna trys pagrindines privalumo savybes, kiekviena iš kuriu turi savo paskirti pramonėje. 

 

Grūdinto stiklo saugumas ir mechaninis stiprumas plačiai naudojamas statybose, baldų gamyboje, automobiliose bei kituose srytise. Tokia stiklo savybe kaip atsparumas temperaturos pokyčiams leidžia be padidintos rizikos įrengineti pastatų fasadus, pavėsines, balkonų tureklus ir k.t., ypač tai liečia masejė tonuotų stiklų pritaikima. Trapiausia grūdinto stiklo vieta lieka juo briaunos, kartais dėl nestipraus smūgio į briauna jis gali subirti. 

 

Po grūdinimo stikla neįmanoma nupjauti, pragrežti arba kitaip mechaniškai jį apdirbti.